pizulai

pizulaĩ sm. pl. (3^b)

◊ į pìzulus išeĩti pasileisti: Davatka, o išẽjo į pìzulus visai Krš.

į pìzulus išvarýti sudraskyti, suardyti: Rąstus (sielius) kitą žygį į pìzulus išvarýs Pj.

[po] pizulaĩs išeĩti be naudos pranykti, niekais virsti: Nemokėjo turto suvartoti, viskas išẽjo pizulaĩs Krš. Vaikai išẽjo po pizulaĩs, sunaikino anus karai Užv.